pakriktuvė

pakriktùvė sf. (2) netvarka, sąmyšis, suirutė, pakrikimas: Tę dabar tokia pakriktùvė Smn. Kas tai pas jus tokia pakriktùvė – vieni serga, kiti miršta Lp. Baisi buvo pakriktùvė, kap degė namai Lzd. Jei kokios pakriktùvės, nors vienas [vaikas] liktų, būtų šiokia tokia pagalba Srj.